• info@lcpc.lt
  • +370 649 30019

Vadovo atsakomybė bankroto atveju

Vadovo atsakomybė bankroto atveju | LC paslaugų centras
Vadovo atsakomybė bankroto atveju

Įmonės bankroto atveju dažniausiai “per padidinamąjį stiklą” žvelgiama į įmonės valdymo organus (dažniausiai tai būna įmonės direkrius) ir jų atliktus veiksmus.

LR Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje civilinėje byloje yra pažymėjęs, kad jeigu įmonės vadovo nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė. Teismas taip pat pabrėžė, kad vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias civilinio kodekso nuostatas, o ne darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias vadovo pareigų nevykdymo padarinius.

Įmonės vadovas turi atlyginti žalą ir tuo atveju, jei privedė įmonę prie bankroto tyčia. Pavyzdžiui, sudarydamas įvairius sandorius, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti. Todėl tyčinio bankroto atveju už padarytą žalą civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalį, teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Bankrutuojančios įmonės vadovas, norėdamas išvengti neigiamų pasėkmių, turi laikytis LR Civilinio kodekso nuostatose įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, taikomos kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui. Jis turi veikti atidžiai, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai atlikti visas savo pareigas bei bankroto proceso metu geranoriškai bendradarbiauti su paskirtu bankroto administratoriumi bei bankroto bylą nagrinėjančiu teismu.

Kol nepradėta bankroto procedūra, įmonė gali būti likviduojama be ilgalaikių pasekmių.  Likvidatoriui taikomi visi juridinio asmens vadovo reikalavimai. Išrinkus likvidatorių juridinio asmens valdymo organas netenka savo įgaliojimų, nes visi juridinio asmens valdymo organo įgaliojimai, teisės ir pareigos pereina išrinktam likvidatoriui.