• info@lcpc.lt
  • +370 649 30019

UAB ir mažosios bendrijos palyginimas

UAB ir mažosios bendrijos palyginimas | LC paslaugų centras
UAB ir mažosios bendrijos palyginimas

Paskutiniu metu atsiradus naujai verslo formai – mažajai bendrijai – verslinkams dažnai iškyla jurdinio vieneto pasirinkimo dilema: „Kas geriau – mažoji bendrija ar UAB“, „Ką pasirinkti“, „Kaip išleisti mažiau pinigų“, ir t.t. Pateikiame Jums informaciją, kuri turėtų pagelbėti atsidūrus panašioje situacijoje.

Steigimas. Tiek mažosios bendrijos steigimas tiek ir uždarosios akcinės bendrovės steigimas galimas elektroniniu būdu internetu arba per notarą. UAB steigėjais (savininkais) gali būti ir fiziniai ir jurdiniai asmenys (nuo 1 iki 250 akcininkų), o Mažosios bendrijos – tik fiziniai asmenys (1-10 narių). Abi verslo formas steigiant reikia sumokėti Registrų centro mokestį už registravimą (MB – 51,61 EUR ir UAB – 57,34 EUR) ir laikinai įtraukiant pavadinimą į Registrą – 16,22 EUR. Steigiant įmones per notarą dar tenka sumokėti ir notaro mokestį, kuris priklauso nuo pasirinkto notaro (MB atveju apie 100 EUR, o UAB – 100-200 EUR)

Atsakomybė. Abi verslo formos yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys – tai reiškia, kad įmonių savininkai neatsako savo turtu verslo nesekmės atveju.

Kapitalas ir įnašai. Steigiant UAB kapitalas turi būti nemažesnis nei 2500 EUR. UAB kapitalas padalinamas į dalis, vadinamas akcijomis, kurios apmokamos pinigais ir (ar) akcininkui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu, kuris turi būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, bet bendra visų akcininkų pinigais apmokėtų akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip 2500 EUR. Mažosios bendrijos atveju minimalaus kapitalo reikalavimo nėra. MB narių įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai (nepiniginių įnašų vertė nustatoma visų MB dalyvių bendru sutarimu).

Įmonės valdymo organai. MB steigėjai (nariai) gali pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų – kai MB yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir valdymo organas (tokiu atveju kitų organų nėra, išskyrus susirinkimo išrinktą MB atstovą, tačiau sprendimus visais MB veiklos klausimais vistiek priima mažosios bendrijos narių susirinkimas) arba yra MB narių susirinkimas ir vienaasmenis valdymo organas – vadovas. UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, taip pat Gali būti sudaromi kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė paslaugų sutartis.

Mažosios bendrijos (MB) privalumai:

• Mažoji bendrija neturi minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo;
• Supaprastintas mažosios bendrijos valdymas – mažajai bendrijai nebūtinas vadovas ir buhalteris;
• Mažosios bendrijos nariai gali dirbti bendrijoje nesudarydami darbo sutarties (sutaupoma nemažai darbo užmokesčio mokestinių išlaidų);
• MB – ribotos civilinės atsakomybės įmonė. Bankroto atveju jos savininkai atsakys tik įmonės kapitalu bei turtu, įsipareigojimai nebus nukreipti į jų asmeninį turtą;
• Mažosiose bendrijose numatytas pelno išmokėjimas avansu;
• Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo – mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat gali parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims;
• Galimybė vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

Mažosios bendrijos (MB) trūkumai:

• Steigėjais / nariais gali būti tik fiziniai asmenys (iš viso ne daugiau kaip 10);
• Nuo 2015 m. sausio 1 d. už kiekvieną mažosios bendrijos narį reikia mokėti kiekvieną mėnesį po 26,3 % VSD įmokas nuo minimalaus atlygio tuo metu esančio Lietuvoje;
• Užsienio šalių partneriams kol kas MB yra mažiau žinoma verlso forma;
• Sunkiau pritraukti investicinį kapitalą, nes įmonės akcininkais negali būti kiti juridiniai vienetai.

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) privalumai:

• UAB steigėjais ir savininkais gali būti ir fiziniai ir juridiniai asmenys (net iki 250 akcininkų). Kaip pavyzdys – labai patogu norint pritraukti į įmonę stambesnį investuotoją, kuris dažniausiai būna kitas juridinis asmuo;
• UAB – ribotos civilinės atsakomybės. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
• Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą.

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) trūkumai:

• Steigiamą UAB privaloma aprūpinti ne mažesniu kaip 2500 EUR įstatiniu kapitalu;
• Akcininkai dividendus gali išsimokėti tik pasibaigus mokestiniams metams ir tik tada, jei uždaroji akcinė bendrovė gavo pelno ar mažina įstatinį kapitalą bei turi laisvų lėšų;
• UAB veiklos vykdymui yra būtini vadovas ir buhalteris (arba buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė);
• Sudėtinga buhalterinė apskaita.